Kužių seniūnija
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SENIŪNIJŲ VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kužių seniūnijos plotas — apie 173,54 km², adresas: Vilties g. 2, Kužių mstl., Kužių sen. Šiaulių r. Seniūnijos teritorija suskirstyta į 6 seniūnaitijas: Kužių, Verbūnų, Lukšių, Smilgių, Gilaičių ir Sauginių. Gyventojų registro duomenimis 2019 metų sausio 1 d. Kužių seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 3576 gyventojų, 14 asmenų įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą . Seniūnijos teritoriją sudaro Kužių miestelis ir 46 kaimai. 3 kaimuose — Juozapaičių, Šobliškių ir Vaišnorių — deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų nebėra. Kužių seniūnijos centras — Kužių miestelis. Čia yra gimnazija, vaikų darželis, ambulatorija, biblioteka, 3 parduotuvės, kavinė. Seniūnijos teritorijoje įregistruotos ir aktyviai dirba 7 kaimo bendruomenės: Kužių, Verbūnų, Lukšių, Noreikių, Smilgių, Gilaičių ir Sauginių. 2016 metais Kužių miestelio bendruomenė įgyvendino projektą ir įsigijo garso aparatūrą renginiams, multimediją, priemonių bendruomenės narių kūrybinei veiklai skatinti. Verbūnų kaimo bendruomenė įgyvendino projektą, kurio lėšomis sutvarkė Šiaulių rajono kultūros centro Verbūnų filialo teritoriją, įrengė vaikų žaidimų aikštelę, papildė tautinių rūbų kolekciją. Sauginių bendruomenė vietinių talkininkų pagalba ir projekto lėšomis sutvarkė ežero pakrantę, įrengė poilsio takelį, sutvarkė aplinką prie Sauginių bendruomenės namų. Kužių miestelyje ir gretimuose kaimuose veiklą vykdo keletas uždarųjų akcinių bendrovių ir individualių įmonių: UAB „Ergolain“, UAB „Kaslita“, UAB „KV kasyba“, UAB „Beržo gaminiai“, Kęstučio Petrausko prekybos įmonė. Kužių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. Manoma, kad miestelio pavadinimas kilo nuo žodžio ,,kužis“, bendrinėje kalboje reiškiančio arklys, kumelys, kumeliukas. Padavimas byloja: ten, kur dabar Kužiai įsikūrę, buvo labai didelės balos, pelkės. Jose žmonės ganydavo arklius. Vieną naktį, arkliaganiams užsnūdus, išsilakstė visi bėriai, sarčiai... Išaušus rytui, piemenys bėgiojo, mosuodami rankomis ir botagais, ieškojo arklių ir vis kartojo: „Kuž, kuž, kur tie kužiai?“ Žmonės sako, kad vėliau toje vietoje ir iškilo kaimas, pavadintas Kužiais.
Kužiai, plytėdami paplentėje ir prie geležinkelio linijų, visada buvo niokojami per Lietuvą ėjusių karų. XX amžiuje vykę pasauliniai karai nušluodavo miestelį nuo kalvos, bet kužiškiai jį nuolat prikeldavo iš pelenų. Luponių miške, netoli Kužių, 1941 m. liepos - rugsėjo mėnesiais buvo nužudyta apie 8 tūkstančiai žydų tautybės žmonių. 1959 m. čia pastatytas paminklas, kuris dabar restauruotas. Pačiame miškelyje yra prižiūrima ir tvarkoma vienuolika bendrų kapaviečių. Dar viena seniūnijos prižiūrima ir tvarkoma žydų masinė kapavietė yra Normančių kaime. Po II pasaulinio karo Kužiai ne tik atsistatė, bet ir išsiplėtė.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
