Informacija

Informaciją apie Kultūros paveldą Šiaulių rajone galite gauti Savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriuje.

J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai, Šiaulių rajonas

Vyriausiasis specialistas Vytautas Kirkutis

Tel. (8 41) 523 964, mob. 8 614 39503, el. p. vytautas.kirkutis@siauliuraj.lt

Parengti Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios statinių komplekso (2332), Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios (2331), klebonijos pastato (23677), klėties (23678) individualūs apsaugos reglamentai

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad parengti Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios statinių komplekso (2332); Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios (2331); klebonijos pastato (23677); klėties (23678), esančių Bazilionuose, Bubių sen., Šiaulių r. sav., individualūs apsaugos reglamentai.

Reglamentai ir jų tvirtinimo aktai paskelbti Kultūros vertybių registre –  interneto adresas: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

DĖL GRUZDŽIŲ MIESTELIO ISTORINĖS DALIES ĮREGISTRAVIMO KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE

                      Informuojame, kad 2019 m kovo 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos antroji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Vertinimo taryba) nusprendė suteikti teisinę apsaugą Gruzdžių miestelio istorinei daliai (unikalus kodas – 43369), esančiai Gruzdžių mstl., Šiaulių raj. sav., įrašyti šį objektą į Kultūros vertybių registrą, nustatyti vertingąsias savybes, apibrėžti teritorijos ribas. Objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis.

                      Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Šiai kultūros vertybei yra taikomi LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. Su objekto apskaitos medžiaga (Vertinimo tarybos aktu, teritorijos ribų planu, kitais akto priedais) galima susipažinti Kultūros vertybių registro duomenų bazėje, adresu: http://kvr.kpd.lt/#/.

Parengtas Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios varpinės (2321) individualus apsaugos reglamentas

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad parengtas Šiupylių Šv. Aloyzo bažnyčios varpinės individualus apsaugos reglamentas. Reglamentas ir jo tvirtinimo aktas yra registruoti Kultūros vertybių registre.

Duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre adresu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Parengtas Meškuičių vėjo malūno (15946) individualus apsaugos reglamentas

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informuoja, kad parengtas  Meškuičių vėjo malūno (15946) individualus apsaugos reglamentas. Reglamentas ir jo tvirtinimo aktas yra registruoti Kultūros vertybių registre.

Duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre adresu: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Parengtas Paliesių dvaro sodybos fragmentų (621; 16058; 31465) Individualus apsaugos reglamentas

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė ir patvirtino Paliesių dvaro sodybos fragmentų (621; 16058; 31465), Paliesių k., Šakynos sen., Individualų apsaugos reglamentą. Dokumentas skelbiamas Kultūros vertybių registre: https://kvr.kpd.lt

Paliesių dvaro sodybos fragmentų (621; 16058; 31465) Individualus apsaugos reglamentas

Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje -  per 470 kultūros paveldo objektų, esančių kultūros paveldo registre, 214 iš jų yra valstybės saugomų sąraše, 13 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paskelbti kultūros paminklais.

Didžiausią rajono nekilnojamojo kultūros paveldo dalį, daugiau kaip 200 objektų, sudaro senosios kapinės ir kitos laidojimo vietos. Tarp archeologijos ir mitologijos paveldo objektų - piliakalniai, pilkapiai, senovės gyvenvietės, religinio kulto vietos. Architektūriniai objektai - statiniai, jų dalys, priklausiniai, statinių kompleksai ir ansambliai. Monumentų sąraše daugiau kaip 50 kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių Kryžių kalne, kuris 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 659 įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Svarbią kultūros paveldo dalį sudaro dailės vertybės, dauguma jų išlikę ir saugomos rajono bažnyčiose.

Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas padeda formuoti rajono įvaizdį, prisideda prie turizmo plėtojimo, gyventojų verslumo skatinimo.

Savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo skyriaus pagrindinis uždavinys - pasiekti, kad rajono kultūros paveldas, kaip tautos savasties išlikimo garantas, kraštovaizdžio sudėtinė dalis, būtų išsaugotas ateities kartoms, kad būtų sudarytos sąlygos visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. 

Strateginė veiklos kryptis - kompleksiškas kultūros paveldo objektų tvarkymas, jų pritaikymas ir panaudojimas ypatingą dėmesį skiriant Kryžių kalnui, Kurtuvėnų regiono kultūros paveldui, Kuršėnų dvaro sodybos atkūrimui ir pritaikymui Etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui, Mikutaičių kapinių koplyčios, vadinamos Šakynos koplyčia, atstatymui.

Svarbi Kultūros paveldo skyriaus funkcija - šviečiamoji veikla, kultūros paveldo sklaida ir pažinimas. Kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją apie kultūros vertybes, jų apsaugą, informuoti visuomenę apie jų būklę, problemas ir savo darbą - viena iš Kultūros paveldo skyriaus funkcijų. Teikiama informacija studentams, gidams, kaimų bendruomenėms, Liaudies kultūros centrui, Šiaulių miesto ir rajono turizmo informacijos centrams. Paveldo objektų savininkai ir valdytojai  informuojami paveldosaugos, tvarkybos bei priežiūros darbų klausimais. Nuolat tikrinama kultūros paveldo objektų būklė, informacija teikiama Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniam padaliniui. Renkama informacija apie objektus, turinčius kultūros vertybių požymių, siekiama išsiaiškinti  išnykusius arba dingusius kultūros paveldo objektus.

Kultūros paveldo objektai, kuriuose vykdomi didžiausi projektaiJURGAIČIŲ (DOMANTŲ) PILIAKALNIS, VADINAMAS KRYŽIŲ KALNU

Jurgaičių, Domantų piliakalnis - IX-XIV a. svarbus Šiaurės Lietuvos gynybinės sistemos punktas. Iki XIX a. pietiniame Žiemgalos žemių pakraštyje stovėjo praradęs savo pirminę paskirtį, XIX a. viduryje tapo Žiemgalos krašto mitologine vieta ir žymia šventviete. XX a. antrojoje pusėje ši vieta tampa lietuvių tautos spontaniškos religinės ir politinės rezistencijos vieta, o 1993 m. po popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo, Kryžių kalnas išgarsėja visame krikščioniškajame pasaulyje kaip nacionalinis religinės laisvės simbolis. Manoma, kad ateityje ši vietovė taps Europos katalikų Meka, turinčia religinę, komercinę ir kitokią socialinę infrastruktūrą.

Kryžių kalnas - įvairialypis kultūrine ir visuomenine reikšme paminklas. Archeologui - tai piliakalnis su gyvenviete ir senkapiais. Istorikui - tai viduramžių valstybės gynybinių įtvirtinimų sistemos objektas, XX a. pabaigos tautos kančių, vilties ir rezistencijos simbolis, padedantis pažinti šalies valstybingumo ir laisvės kovų istoriją. Etnografui ir etnologui - tai atmintina vieta, apipinta padavimais, pilna meno ir etnografinių vertybių. Pamaldžiam krikščioniui Kryžių kalnas - tai įžadų, maldų, atgailų ir kitokio individualaus religinio jausmo raiškos sakralinė vieta.

Jurgaičių, Domantų piliakalnis - kompleksinės kultūrinės ir visuomeninės reikšmės kultūros paminklas, turintis išskirtinę tarptautinę reikšmę, viso pasaulio turistų ir maldininkų traukos taškas. Nuo šio objekto infrastruktūros ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms, tvarkymo ir priežiūros priklauso Lietuvos įvaizdis pasaulyje.

Atsiradęs informacinis centras ir sukurta infrastruktūra iš esmės pagerino piligrimų, turistų ir pavienių asmenų aptarnavimą prie Kryžių kalno. Tačiau liko pati svarbiausia problema -  Kryžių kalno priežiūra ir tvarkymas. Kalne yra 51 kryžius - kultūros vertybė, juos reikia restauruoti. Norint tinkamai prižiūrėti teritoriją būtina, kad nuolat dirbtų 3 žmonės, turėti reikalingą techniką visiems metų laikams (padaugėjo lankytojų ir žiemos laikotarpiu).

Kryžių kalnas įtrauktas į  Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Šiuo metu parengtas Kryžių kalno teritorijos apšvietimo techninis projektas, jis įgyvendinamas.

• Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, vadinamo Kryžių kalnu, lankymo taisyklės -
  
  
  

  

http://195.182.85.231:8888/DoRePlus/DoReSi.nsf/0/689b407ad5aa4b0bc225722c0037846a/$FILE/T-284.doc

Atkreipiame dėmesį: 

• Turizmo informacijos centras prie Kryžių kalno - tel. 8 41 370860.
• Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Meškuičių seniūnija - tel. 8 41 370633.

KURŠĖNŲ DVARO SODYBA

Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 metais, kai Žygimantas Augustas leno teisėmis atidavė šią valdą Polocko pilininkui Jurgiui Zenovičiui. 1621 metais dvaras atiteko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininkui S. Pacui, o po dešimtmečio - Jurgiui Gruževskiui su žmona. Apie tris šimtus metų dvaras priklausė Gruževskių giminei. Vertingiausia sodybos ansamblyje - buvusieji dvaro rūmai, pastatyti 1811-1812 metais, prisiglaudę gražiame  peizažinio tipo parke. Tai įspūdingas pastatas su dailiu priebučiu, kurį dengia keturių medinių kolonėlių prilaikomas stogelis, puoštas sudėtingais ornamentais.  Nuo 2001 metų dvare įsikūręs Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.

  Vykdomi projektai: oficinos pastato pritaikymas Etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui bei Kuršėnų dvaro sodybos sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams.

• Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, įsikūręs Kuršėnų dvare - 8 41 583422.

MIKUTAIČIŲ KAIPNIŲ KOPLYČIA, VADINAMA ŠAKYNOS KOPLYČIA

1802 m. Mikutaičių kaime  pastatyta Šakynos kapinių koplyčia. Jos fundatorius ir statybos darbų vadovas buvo tuometinis Šakynos klebonas, Livonijos ordino garbės kanauninkas Juozapas Varanavičius. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomame dokumente 1813 m. rašoma apie Šakynos kapines, kuriose stovinti ,,koplyčia, erdvi - mūryta iš akmenų, su bokštu, kuriame yra 2 nedideli varpai, viršuje bokštas" (LVIA, F-669, Ap. 48, b.481). Sprendžiant iš archyvinių duomenų, pastato išorė nepasikeitė nuo pastatymo pradžios, keičiama buvo tik stogo danga. Tai unikalus liaudiškos architektūros objektas, didžiausia mūro koplyčia Šiaurės Lietuvoje. Rankomis sumūryti statiniai atlaikė šimtmečių naštą. Kapinių koplyčios siužetinė tapyba sudaro vientisą ikonografinę sistemą, atspindinčią krikščionybės mirties sampratos esmę.

2005 m. sukeltas gaisras padarė didžiulę žalą koplyčiai. Iki tol buvo atlikti tyrimai ir parengtas projektas pastato avarijos grėsmės pašalinimui, todėl šie ir gaisro padarinių likvidavimo darbai pagal papildytą projektą pradėti 2007 metais.

2010 metų pabaigoje Mikutaičių kapinių koplyčios, vadinamos Šakynos koplyčia, atstatymo darbai baigti. 

 KULTŪROS PAVELDO INFORMACIJOS NUORODOS

• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-733)

http://www.kpd.lt/lt/node/202

• Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos -

http://www.kpd.lt/

• Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys -

http://www.kpd.lt/lt/kontaktai

• Kultūros paveldo centras -

http://www.kpc.lt/

• Lietuvos kultūros vertybių registras -

http://www.kpc.lt/index.php?Lang=34&ItemId=28602

• Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašas -

http://195.182.68.156/registrai/list_s.jsp?tipas=A&klase=R&nuo=700&iki=800

• Lietuvos dvarų duomenų bazė -

http://www.heritage.lt/dvarai/ppavadinimas.php

• Lietuvos kultūros paveldas -

http://www.musupaveldas.lt/lt