Kairių seniūnija

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SENIŪNIJŲ VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“

2018 M. VEIKLOS ATASKAITA

2017 M. VEIKLOS ATASKAITA

2016 M. VEIKLOS ATASKAITA

2015 M. VEIKLOS ATASKAITA 

2014 M. VEIKLOS ATASKAITA

2013 M. VEIKLOS ATASKAITA 

2011 M. VEIKLOS ATASKAITA

 Apie Kairių seniūniją

Kairių seniūnija užima 92 km2plotą, iš jų žemės ūkio naudmenos – 6265 ha, miškai – 710 ha, vandenys – 325 ha. Kairių seniūniją kerta magistralė Šiauliai–Panevėžys, taip pat geležinkelio linija Vilnius–Klaipėda. Seniūnijoje yra du ežerai: Kairių ir Gudelių, dvi upės: Kruoja ir Šiladis. Iš viso seniūnijoje yra 23 kaimai. Didesni iš jų: Šilėnai (560 gyventojų), Žadžiūnai (340 gyventojų), Bertužiai (350 gyventojų). Visoje Seniūnijoje gyvena 3400 gyventojų. Seniūnijos centras – Kairių miestelis. Kairių miestelis įsikūręs apie 5 km į rytus nuo Šiaulių miesto prie kelio Šiauliai–Panevėžys, aplink Kairių ežerą. 

Trumpa istorijos apžvalga

Kairių apylinkėse, rytiniame pakraštyje, atliktų kasinėjimų metu aptikti radiniai byloja, jog čia gyventa dar 5–2 tūkstantmetyje prieš Kristų. Manoma, kad XII amžiaus pradžioje dabartinių Kairių vietoje buvo neįtvirtinta gyvenvietė, nes dvaro laukuose rasta žalvarinė antkaklė datuojama III–IVa.

Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Kairių apylinkės priklausė Šiaulių valsčiui. Kairių pirmo paminėjimo data laikomi 1563 m., tačiau kaimas neabejotinai buvo įkurtas anksčiau, galbūt prieš keletą metų – Valakų reformos metu.

1792 m. iš kaimo gyventojų lėšų pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri iki 1909 m. buvo Šiaulių parapijos filija. Joje 1904 m. rašytojas Jonas Biliūnas susituokė su Julija Janulaityte, kilusia iš gretimo Malavėnų kaimo. 1909 m. Kairiai tapo savarankiška parapija.

Kairių dvarą grafas Platonas Zubovas projektuoti pradėjo 1805 m. 1806 m. pastatyti akmens mūro ūkniai pastatai, vėliau – valdytojo namas.

Tarpukaryje pro Kairius ėjo siaurojo geležinkelio linija Šiauliai – Biržai. Dvaras parduotas dvarininkui Aleksandrui Štrauchmanui. Iki šių dienų iš buvusio dvaro sodybos išliko tik keletas pastatų. Gyvenamasis dvaro pastatas nugriautas, o vietoje jo išaugo triaukštis plytinis standartinis administracinis pastatas, kur šiuo metu įsikūrusi seniūnija, medicinos punktas, biblioteka, kultūros namai. Vertingiausias iš kitų pastatų, buvusi dvaro pirtis, restauruota ir pritaikyta kultūros reikmėms.

Kairių apylinkėse, šalia Žadžiūnų esančiame Kalniškių kaime, 1880 m. gimė poetas J. Krikščiūnas–Jovaras, o 1901 m. – rašytojas Juozas Grušas.

1907 m. Kairiuose pradėjo veikti pradinė mokykla. 1923 m. bažnytkaimyje gyveno 88 gyventojai, dvare – 46. Kairių miestelyje 1959 m. gyveno 701 gyventojas, 1970 m. – 787, 1979 m. – 1145, 1985 m. – 1394, 1988 m. – 1200 gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo Kairiai nuolat augo. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 1800 gyventojų. Kairiuose yra pagrindinė mokykla, vaikų lopšelis darželis, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, paštas. 1997 m. iš Šiaulių į Kairius nutiestas dviračių takas. 2013 metais baigtas 1 -asis Kairių aplinkkelio etapas. Nutiesus aplinkkelį Kairiai tapo saugesnis ir ramesnis miestelis.

Kairių seniūnijoje yra lopšelis – darželis, dvi mokyklos, bažnyčia, kultūros namai, dvi bibliotekos, paštas, medicinos punktas, policijos nuovada, vaikų dienos centras. Seniūnijoje yra keturios veikiančios ir vienuolika neveikiančių kapinių bei koplyčia.

Lankytinos vietos

Seniūnijoje yra nemažai lankytinų vietų: šalia senųjų ežero kapinių, prie Kairių ežero, yra išlikęs senasis Kairių karčemos pastatas (vėliau tapęs malūnu, pienine). Šiose kapinėse dėmesį patraukia S. Lukoševičiaus ąžuolinė skulptūra „Sėjėjas“, skirta Bertužių kaimo senoliams. Netoliese stovi Kairių Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčia su atnaujintu bokštu, kuriame įrengta apžvalgos aikštelė. Bendruomenės pastangomis 2013 m. pagražintas Kairių pušyno parkas. Įrengti takeliai, scena renginiams, pastatyti lauko treniruokliai, suoliukai, persirengimo kabina, atnaujintas tiltas. 1999 m. restauruotas buvusios dvaro pirties pastatas. Ilgosios Lovos miške Šiaulių geto žydų žudynių vieta ir kapas; Žadžiūnų k. du XV–XVI a. senkapiai ir piliakalnį primenanti kalva, vadinama Švedkalniu. Kalniškių kaimelyje išlikusi poeto Jovaro sodyba, 1984 m. liaudies meistrai Jovaro sodybą papuošė akmens skulptūromis, netoli teka Kruojos upė, poeto labai mėgtas šaltinėlis, auga gražus beržynas. Kruoja upelis išteka iš Gudelių ežero, kurį prižiūri ir gražina „5-žvejai“.

Tradicinės šventės

Tradicinės seniūnijos šventės: Kairių miestelio pušyno parke, ant ežero kranto, kasmet rengiama Joninių šventė, Žadžiūnų k. švenčiami Šv. Antano atlaidai, Šilėnų gyvenvietė turi savo kaimo tradicinę šventę, o Eimučių kaimo bendruomenė mini Onines.

Bendruomenės ir seniūnaitijos

Kairių seniūnijoje yra susikūrusios keturios bendruomenės: Kairių bendruomenė (pirm. V. Jucikienė); Šilėnų kaimo bendruomenė „Šilas“ (pirm. Vygantas Puodžiūnas), Eimučių kaimo bendruomenė (pirm. Elena Liutkienė) ir Žadžiūnų kaimo bendruomenė (pirm. Malvina Stravinskienė). Nuo 2009 metų seniūnija suskirstyta į penkias seniūnaitijas ir jose kas trys metai renkami seniūnaičiai. Šiuo metu išrinkti seniūnaičiai Bertužių seniūnaitijos – Vida Tomkevičienė, Ežero seniūnaitijos – Antanas Beržinis, Salduvės seniūnaitijos – Nijolia Kasparavičienė, Žadžiūnų seniūnaitijos – Elena Liutkienė ir Šilėnų seniūnaitijos – Vygantas Puodžiūnas.