Žaliosios atliekos

Informuojame, kad nuo 2019-09-01 Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (Šiaulių m.) bei seniūnijų atliekų priėmimo punktuose nebus priimamos žaliosios atliekos.

Šias atliekas nemokamai galima pristatyti į:

• Bertužių k., Šiaulių g. 24, Šiaulių rajonas (šalia uždaryto Kairių sąvartyno);

• Drąsučių k., Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajonas.

Iš 1 gyventojo per metus nemokamai priimama iki 300 kg žaliųjų atliekų.

KOMPOSTUOKIME SODO IR DARŽO ATLIEKAS

Sėkmingas atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimas neįmanomas be aktyvaus gyventojų dalyvavimo, todėl labai svarbu, kad gyventojai tinkamai prisidėtų prie atliekų rūšiavimo. Jeigu individualių namų gyventojai savo ūkiuose kompostuos sodo ir daržo žaliąsias atliekas ir į jų surenkamų komunalinių atliekų konteinerius jos nebepateks, tada bus galimybė svarstyti klausimą dėl vietinės rinkliavos kompensavimo mechanizmo šiems gyventojams.

Kompostavimas

Sodybų ar kolektyvinių sodų šeimininkai iš sodo ir daržo atliekų nesudėtingai gali pasigaminti vertingo komposto - pigios ir natūralios sodo, daržo, gėlyno trąšos.

Kompostavimas - tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui ir augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu. Kompostavimas - patogiausias būdas atsikratyti sodo, daržo tvarkymo atliekomis, galimybė pigiai pasigaminti natūralių trąšų bei sumažinti komunalinių atliekų bendrą kiekį, išvežamą į sąvartyną.

Ką kompostuoti

Galima kompostuoti daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.

Nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji užteršiama.

Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių. Šios atliekos privilioja žiurkes ir skleidžia nemalonų kvapą.

Kada pradėti kompostuoti

Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.

Kur kompostuoti

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.

Kompostuoti rekomenduojama:

Ant žemės paruoštoje vietoje. Kompostuojant ant žemės, geriausia lygioje vietoje paruošti aikštelę (5,5x1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5x1,5 m su 50 cm tarpais). Pirmais metais ruošiama viena krūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečiąją, pirmoji jau tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta ilgiau (1-2) metus, sunkiau palaikyti tvarką.

Specialiuose konteineriuose. Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užima mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki 1 metų). Be to tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.

Kaip kompostuoti

Temperatūra ir vėdinimas. Numatytoje kompostavimo vietoje paklojamas 15-20 cm augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.

Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 500 C temperatūrą, nes esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies, todėl reikia dažnai ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes kompostas išdžius.

Per aukšta temperatūra. Pakilus temperatūrai virš 700 C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, kompostą reikia laistyti arba maišyti.

Per žema temperatūra. Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.

Drėgmė. Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.

Komposto vartymas. Temperatūra pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų. Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos, spalvos ir kvepia miško žeme.

Papildomas tręšimas. Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų arba medžio pelenų.

Sijojimas. Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm.), kad atsiskirtų šakutės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.

Panaudojimas. Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip praturtinant daržo ir sodo žemę, galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti.

Apsauga nuo kenkėjų ir infekcijos.
Siekiant apsaugoti kompostą nuo infekcijos, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami braškes, bulves, pupas ir žirnius.

Komposto konteinerio konstravimas

Konteinerį lengva sukonstruoti iš vielos tinklo ar iš medienos. Vielos tinklas turi būti 90 cm aukščio, kampuose pritvirtintas prie sunkių strypų ar kampuočių. Konstruojant medinį konteinerį, reikėtų laikytis šių patarimų:

• Patogiau įrengti dviejų dalių konteinerį. Viename iš jų subrendęs kompostas gali būti naudojamas ir tuo pat metu antrajame kaupiamos medžiagos naujam kompostui.
• Priekinės konteinerio sienelės turėtų būti pakeliamos ir turėtų laisvai slankioti įpjovomis aukštyn žemyn. Taip konteinerį įrengus, susislėgusį kompostą lengviau vartyti ar išimti.
• Konteinerį geriau konstruoti iš specialiai paruoštos puvimui atsparios medienos. Ruošiant medieną, išgręžti reikiamas skyles, kad surenkant konteinerį netrūkinėtų mediena.
• Surenkant konteinerį, tarp lentų išlaikyti 29 mm tarpus. Toks atstumas užtikrina deguonies patekimą į kompostą. Norint tokį tarpą išlaikyti, reikia priekinėje slankiojamojoje sienelėje, prie kiekvienos lentos galų apatinės dalies pritvirtinti po stačiakampį blokelį. Tada deguonis pateks ir per priekinę sienelę.
• Kad deguonis patektų ir iš apačios, konteinerio apačioje plytas sudėti statmenai.