Naujienos (GN)

Penktadienį Šiauliuose, liaudiškos muzikos klube „Juonė pastuogė“, į žemaitišką pabuvimą „Žemaitėška nėbrė Šiauliūs“, žemaičius ir jiems prijaučiančius sukvietė Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“. Į Žemaitijos metams skirtą renginį sukvietęs ilgametis draugijos prezidentas Jonas Bartkus prisiminė ilgą ir įdomią draugijos „Saulaukis“ veiklą. Būtent šiauliškiai vieni pirmųjų Lietuvoje įkūrė žemaičių kultūros draugiją, kuri šį rudenį minės 30-ies metų sukaktį. Prisiminta, kad pirmą kartą į apyvartą litai taip pat buvo išleisti būtent žemaičių ir būtent Šiauliuose dar 1989 metais, kai oficiali valiuta Lietuvoje dar tebebuvo rusiški rubliai.

Už tuos litus tada galėjai nusipirkti visko, kas buvo pardavinėjama toje žemaičių šventėje, tereikėjo prie įėjimo į šventę išsikeisti oficialiai galiojusius rublius į žemaičių išleistus litus. Tiesa, žemaičių draugijos išleisti litai galiojo tik vieną dieną, o dabar šios valiutos galima surasti nebent kolekcininkų piniginėse. Prisiminta, kad tai buvęs istorinis drąsus įvykis, nes tai įvyko dar iki atkuriant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, o tikrieji litai išleisti tik po ketverių metų – 1993-iasiais.

Šiaulių žemaičių kultūros draugija "Saulaukis" jau trisdešimt metų leidžia ir ypatingą leidinį - "Žemaitiū kalenduoriū", kuriame pažymimos tais metais svarbios Žemaitijai sukaktys, istorinės datos, žmonės, įvykiai.

Žemaičių vakaronę pradėjo ypatingas kolektyvas, dabar jau retai scenoje besusiburiantis liaudiškos muzikos ansamblis "Auda", ilgus metus gyvavęs Šiaulių kultūros centre ir atlikęs daugiausia žemaitišką muziką. Žemaičių vakaronėje susirinkusius linksmino žemaitiškų dainų autorius ir atlikėjas Povilas Girdenis, Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Sedula“, grupė „Auksa žovis“ ir ansamblis „Jonis“.

30-uosius metus baigiančio draugijos surengtą žemaičių susiėjimą, skirtą Žemaitijos metams, švaria žemaičių dūnininkų kalba vedė žinoma režisierė Dalė Dargienė, o šventę draugijai padėjo surengti Šiaulių miesto kultūros centras.

Žemaičių susiėjime skaičiuota ir kiek kartų keitėsi „Žemaičio paso“ išvaizda – „tropni žemaičiai“, tie, kas tokius pasus turi, atsinešė juos į susiėjimą, lygino, kieno serijos numeris ankstesnis, kuris pasą įsigijo pirmesnis. Keli žemaičiai šioje nibrėje taip pat tapo naujaisiais „Žemaičio paso“ savininkais.

Žemaičių draugijos „Saulaukis“ prezidentas Jonas Bartkus ir jo nuostabioji gaspadinė Stanislava Bartkuvienė įteikė svečiams padėkos dovanų – sūrių ir pačių kopinėto Žemaitijoje, tėviškėje, medaus. Svečiai pasigardžiuodami ragavo ir nenustojo gyrę Stanislavos Bartkuvienės pagaminto žemaitiško kastinio. Dar svečiams prie kastinio buvo patiekta karštų bulvių, „Juonė pastuogė“ šeimininkės išvirė net „lašininių kleckų“ ir kitokių gardumynų.

Svečius apdovanoję Jonas Ir Stanislava Bartkai ir patys buvo apdovanoti - Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, taip pat “tropnus žemaitis“, už žemaitiškųjų šaknų puoselėjimą padėkojo Jonui ir Stanislavai Bartkams ir visai draugijai „Saulaukis“.

Svečiai ne tik skaniai, bet ir smagiai vakarojo – klausėsi žemaitiškos muzikos, raitė šokių aikštelėje smagius šokius ir ratelius. Ir scenoje, ir šokių aikštelėje, ir prie vaišių stalų skambėjo beveik vien tik žemaitiška šnekta.

Šiaulių rajono savivaldybės mero padėjėja Rita Žadeikytė

Zigmo Ripinskio nuotraukos