Naujienos (GN)

Naisiuose, Šiaulių rajono literatūros muziejuje, šventiškai paminėtos poeto Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės 125-osios gimimo metinės. Ta proga surengta popietė, kurios pagrindiniu akcentu tapo atminimo lentelės „Atkurtai Lietuvos valstybei – 100. Šimtmečio asmenybė Meškuičių seniūnijoje. Poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894-1912)“ atidengimas. Popietę pradėjo muziejaus vadovė Rita Žukauskienė. Ji priminė, jog poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė gimė 1894 metais gegužės 8 dieną Naisiuose, Meškuičių valsčiuje. „Zigmas Gaidamavičius-Gėlė – tai jaunuolis pažymėtas poeto talentu ir netikėto likimo ženklu,“ – kalbėjo Rita Žukauskienė.

Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė pasidžiaugė, jog dalyvaujant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos grupės veikloje, gavo nemažai žmonių pasiūlymų, kaip pažymėti šią sukaktį. Buvo sutarta padaryti istoriniams objektams bronzines atminimo lenteles.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus akcentavo, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino ir priėmė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą. Viena iš šios programos dalių yra pažymėti asmenybes ir istorinius įvykius, kurie ryškiai spindi šimtmečio laikotarpyje. Į kiekvieną seniūniją atkeliavo po dvi bronzines lentas, iš kurių viena patalpinta ant namo, kur gyveno įžymusis Naisių poetas.

Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Česlovas Greičius prisipažino dėkingas likimui, kad anoje santvarkoje buvusio ūkio vadovas Česlovas Karbauskis nebuvo abejingas poezijai ir namą, kur gimė poetas, nepavertė jo gamybiniu, o nuo 1987 metų čia įkurtas Literatūros muziejus.

„Z. Gaidamavičius-Gėlė yra žmogus, palikęs ryškų žingsnį literatūroje ir taip anksti pasitraukęs iš gyvenimo nėra pamirštas mūsų visų širdyse,“ – kalbėjo Česlovas Greičius.

Aidint aplodismentams buvo atidengta atminimo lentelė.

Popietėje skambėjo Naisių mokinių skaitomos poeto Z. Gaidamavičiaus-Gėlės sukuros eilės, skambėjo dainos...

Zigmas Ripinskis

Nuotr. Zigmo Ripinskio ir

Žydrūno Budzinausko

Gautas sutikimas viešinti