Naujienos (GN)
ATMINTIES KELIAS...
Suteiki vardą atminčiai –
Istoriją į dabartį atvesi.
Įvardink tylą –
Ji tiesos žodžiu prabils.
Atmintis gyva... Kaip ir kiekvienais metais rugsėjo 23 d. mes, lietuviai, kartu su savo bendrapiliečiais žydais minime Lietuvos žydų holokausto dieną, pagerbiame žuvusias nekaltas aukas.
Šiais metais Kužių gimnazijos I -II klasių mokiniai vyko į netradicinę pilietiškumo ir istorijos pamoką. Pirmiausia mokiniai, mokytojai kartu su Šiaulių žydų bendruomenės atstovais pagerbė žuvusiųjų atminimą prie buvusio "Trakų" geto vartų, vėliau prie "Kaukazo" geto teritorijoje esančių senųjų žydų kapinių, aplankė Gubernijos miške Kužių seniūnijos Norutaičių kaime esančią genocido vietą. Paskutinė netradicinės pamokos vieta - viena didžiausių žydų masinių žudynių vieta Luponių miške, netoli Kužių miestelio. Šiame miške masinių žudynių metu Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų.
Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, uždegė žvakutes, klausėsi buvusių holokausto aukų prisiminimų, perduodamų išlikusių palikuonių lūpomis.
Būnant šiose atmintinose vietose, kuriose buvo patirta tiek skausmo ir netekčių, galima betarpiškai suvokti šios tragedijos mastą. Tokios pamokos ugdo mūsų jaunosios kartos tolerancijos nuostatas, brandina istorinę savimonę.
Mokinių įspūdžiai:
Karolis:
Aš pamokoje - kelionėje patyriau, daug jausmų, nes buvo liūdna klausytis istorijų, kaip buvo elgiamasi su žydais. Labiausiai įsiminė pasakojimas apie tai, kaip vienas geto kalinys žydas norėjo įsinešti maisto , bet tai buvo draudžiama ir už tai grėsė mirtis. Vokiečiai nutarė jį nubausti viešai, buvo pastatytos kartuvės, o bausmę turėjo įvykdyti kiti geto kaliniai. Tas žmogelis nenorėdamas, kad jo tautiečiai taptų žudikais nusižudė pats.
Augustas:
Minėti tokias dienas yra labai svarbu, juk tik žinodami ir suprasdami tamsią praeitį, galėsime tiesti kelią į šviesesnę ateitį...
Istorijos mokytoja Violeta Laurutienė
II g klasės auklėtoja Edita Lingaitė
Komentarai
{{msg}}